Kabeliai - labai svarbus vėjo jėgainių parko patikimumo rodiklis
Pernai spalį Ekonomikos reikalų ir susisiekimo ministerija žiniasklaidos ir tyrimų bendrovei „Kantar“ užsakė apklausą, kurios tikslas – objektyvi informacija apie Estijos gyventojų požiūrį į vėjo energiją. „Požiūrio į vėjo parkus tyrimas atskleidė, kad visuomenės nuomonė apie vėjo jėgaines iš tiesų yra žymiai geresnė, nei atspindima žiniasklaidoje“, – sako Tanelis Laasma, bendrovės „Prysmian Group Baltics AS“ vidutinės ir aukštos įtampos pardavimų vadovas.
Tyrimas parodė, kad su vėjo parkais dažniausiai siejami raktažodžiai „elektra“, „energija“, „vėjo jėgainės“, „žalioji“ ir „vėjo“, taip pat yra siejama su aplinkos tausojimu, atsinaujinančia energija ir ištekliais. Gyventojams iš Europos Sąjungos klimato tikslų yra svarbiausias energijos gamybos efektyvumo didinimas – tai labai ar gana svarbiu tikslu laiko 90 proc. apklaustųjų. Pirmenybė yra teikiama šiems energijos šaltiniams: saulės, po to seka geoterminė, vėjo ir vandens energija. Gyventojų nuomone, Estija turėtų pati gaminti šaliai reikalingą elektros energiją, iš dalies galėtų gaminti ir eksportui.
72 proc. gyventojų pritaria vėjo jėgainių plėtrai jūroje, o 62 proc. – sausumos vėjo jėgainių plėtrai. Pagrindiniu neigiamu vėjo jėgainių poveikiu yra laikoma vibracija ir baiminamasi nekilnojamojo turto ir žemės kainų pokyčių bei šešėlių ir šviesos mirgėjimo. 35 proc. gyventojų labai ar veikiau teigiamai vertina šalia jų namų ar vasarnamio įrengiamą vėjo jėgainių parką. Šiek tiek palankiau yra vertinama, jeigu prie namų būtų statomas jūros vėjo jėgainių parkas – gana arba labai teigiamai tai vertino 64 proc. apklaustjų.
Daugiau informacijos: „Vėjo parkų vertinimo tyrimas“
Kabeliai yra labai svarbus vėjo jėgainių parko patikimumo rodiklis
Europos Sąjungos šalys įsipareigojo iki 2050 m. sumažinti grynąją šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki nulio ir pereiti prie neutralios klimato poveikiui ekonomikos. Šiam tikslui pasiekti būtina pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, o vėjo energetikos ekspertų teigimu, Europa turėtų pagaminti maždaug pusę elektros energijos moderniuose vėjo jėgainių parkuose. Pasak Tanelio Laasmos, Lietuvoje jau veikia vėjo jėgainių parkai, tačiau Estija šioje srityje dar tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius. „Iki šiol atrodė, kad mūsų visuomenė labai bijo vėjo jėgainių, tačiau apklausa parodė, kad nuomonė yra daug geresnė nei tikėtasi. Todėl reikia tikėtis, kad šiemet bus pradėtas kelių Estijos vėjo jėgainių įrengimas, nes visuomenėje atsinaujinančios energijos sprendimams vis labiau skiriama dėmesio – tam žymios įtakos turėjo ir pastarojo meto energijos kainų svyravimai.
Jis pridūrė, kad, viena iš didžiausių kabelių gamintoja bendrovė „Prysmian Group“ turi daug patirties vėjo jėgainių statybos srityje ne tik visame pasaulyje, bet ir Baltijos šalyse. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje, Telšiuose buvo baigtas statyti modernus 70 MW bendros galios vėjo jėgainių parkas, patenkinantis apie 78 300 namų ūkių energijos poreikius. Šiam projektui „Prysmian Group“ pagamino beveik 210 kilometrų požeminių kabelių. Bendrovė „Prysmian Group“ pagamino kabelius Latvijos Targos, o Lietuvoje – Medinos ir Dargužių vėjo jėgainių parkams. Šiuo metu Lietuvoje vykdomi dar trys projektai: Degaičių, Kamajų ir Kikonių. Estijoje bendrovės laukia Tootsi vėjo jėgainių parko statyba ir sprendimas dėl Purtse vėjo jėgainių parko viešųjų pirkimų.
Vėjo jėgainių pajėgumas yra nevaldomas: vėjas pučia būtent tada, kai pučia – jo negalima valdyti. Todėl apkrovos grafikas gali labai skirtis nuo įprastų elektros tinklų apkrovos grafiko, t.y. dienos metu apkrova yra didelė, todėl kabelis įkaista, o naktį, esant mažesniai apkrovai, kabelis atvėsta. Jeigu kabelio darbinė temperatūra ilgą laiką yra aukšta, jis džiovina aplink kabelį esantį gruntą, o tai reiškia, kad gruntas prasčiau išsklaido kabelio generuojamą šilumą. Tai savo ruoštu turi atgalinį poveikį, nes kabelis įkaista dar greičiau.
Taip pat reikia atsiminti, kad kuo šiltesnis kabelis, tuo didesni galios nuostoliai. Kadangi galia (MWh) yra parduodama elektros tinklams, galios nuostoliai gamintojui turi tiesioginį ekonominį poveikį. Todėl pagal leistiną apkrovos srovę apskaičiuotas minimalus leistinas skerspjūvis ne visada gamintojui yra ekonomiškai priimtiniausias sprendimas.
Bendrovė „Prysmian Group“ atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalių objektams turi būti naudojami Šiaurės šalių standartus atitinkantys kabeliai. „Pagrindinis skirtumas tarp Šiaurės ir Pietų Europos šalims skirtų kabelių yra naudojamų plastikų atsparumas šalčiui. Šiaurės šalims skirti kabeliai yra tinkami naudoti ir šaltesnėmis sąlygomis. Be to, rekomenduojame naudoti kabelius, kurie turi ne tik išilginį, bet ir skersinį atsparumą vandeniui. Skersinį atsparumą vandeniui suteikia po išoriniu kabelio apvalkalu esantiis aliuminio laminatas. Deja, išorinis plastikinis apvalkalas negarantuoja visiško atsparumo vandeniui “, - paaiškino T. Laasma. Dabartinėje sudėtingoje ekonominėje situacijoje reikia atsižvelgti į tai, kad ne visada galima gauti reikalavimus atitinkančių kabelių, todėl pardavėjai gali rekomenduoti prašomą produktą pakeisti kuo nors kitu. Jūsų pageidavimai turi būti pakankamai tikslūs ir, esant galimybei, visada remkitės konkrečios šalies reikalavimais. Priešingu atveju jums gali būti pristatytas Šiaurės Europos sąlygoms netinkamas kabelis.
Povandeniniai kabeliai gali būti naudojami ekstremalioje aplinkoje
Keiloje veikianti bendrovė „Prysmian Group Baltics“ priklauso didžiausiai pasaulyje kabelių gamybos grupei „Prysmian Group“, kuri turi platų vėjo jėgainių statybai skirtų kabelių asortimentą ir ilgą vėjo jėgainių statybos patirtį. Giliavandenėms statyboms bendrovė sukūrė nemetalu armuotą povandeninį kabelį, leidžiantį „Prysmian Group“ tiesti kabelius 3 000 metrų gylyje.
„Mūsų tikslas yra pasiūlyti galutinius sprendimus vėjo jėgainėms – mes gaminame vidutinės ir aukštos įtampos kabelius bei kabelių jungtis ir movas. Projektuotojai ir klientai gali būti ramūs, nes visos komplektuojamos elektrinės dalys patikrintos nepriklausomoje laboratorijoje ir yra patikimos“, – sako T. Laasma. „Mūsų produktų asortimente taip pat yra ir daliniams sprendimams skirtas internetinis diagnostikos įrenginys PRY-CAM, kuriuo galima stebėti tinklo ir tinklo įrenginių būklę. Dalinių sprendimų stebėjimas leidžia pakankamai anksti pakeisti problemines detales ir išvengti įrangą sugadinti galinčių trikdžių.
Jis pridūrė, kad bendrovė „Prysmian Group Baltics“ visada padeda užsakovams informacinės medžiagos, standartų ir aukštos įtampos projektų srityse. „Mes turime ilgametę kompleksinių sprendimų patirtį tiek Baltijos, tiek ir kitose pasaulio šalyse. Nėra prasmės išradinėti dviratį, jei turime visas reikalingas žinias! Baltijos jūros vėjo energija turi didelį nepanaudotą potencialą, todėl jūros vėjo jėgainėmis gaminama elektros energija gali labai prisidėti prie Estijos klimato tikslų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo.“
Bendrovė „Prysmian Group veikia penkiasdešimtyje šalių. Grupei priklauso 106 gamyklos ir 25 tyrimų bei plėtros centrai, visame pasaulyje koncerne dirba apie 30 000 darbuotojų. Gamykla yra pati pajėgiausia visame pasaulyje turi ir gali dalyvauti net ir pačiuose sudėtingiausiuose moderniausiuose projektuose. Keiloje įsikūrusi gamykla viena pirmųjų Baltijos šalyse 1990-aisiais investavo į ISO kokybės valdymo sistemą. Beveik penkerius metus gamyklos produkcija yra gaminama naudojant tik žaliąją energiją.